- virventi
- 1 virvénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. tekėti maža ar nesmarkia srovele, sroventi: [Šventoji] rytiniu Smalininkų pakraščiu virvena į Nemuną sp. Visą dieną dulkęs smulkus lietus sustiprėjo ir srovele virveno nuo stogų sp. Joniuko motinos skruostais virvena, srūva ašaros J.Mik. 2. tr. virpinti, virbinti: Nevirvénk pavaros, nematau skylės Sdk. 3. intr. raitantis, vingiuojant driektis kuria nors kryptimi: Takas, kylantis aukštyn ir virvenantis per sodelį, atrodė pašiurpęs, susitraukęs nuo laukimo, šalčio ir vienatvės J.Mik. | Katilo dūmelis virvena iš miško į padangę rš. 4. intr. vikriai ropinėti, lakstyti: Aš biškį tik priguliau an šieno, tuoj vabuolėliai vir vir vir ir virvẽna Slm. ║ eiti smulkiais žingsneliais: Jiedvi susitiko, akimirką abi sustingo ir vėl virveno toliau J.Mik. 5. intr., tr. čirenti, vyturiuoti: Prie miško virveno vieversys L.Dovyd. Paukščiai virveno visuose šonuose A.Rūt. Vieversiai virvena žemiau, arčiau laukų, nes saulė jau leidžiasi rš. Parskridęs vyturys ims virventi pirmąją giesmę viršum nuplikusios dirvono nugaros sp. \ virventi; įvirventi; išvirventi; nuvirventi; pavirventi; suvirventi; užvirventi
Dictionary of the Lithuanian Language.